sveika mityba - sveikas tustinimasis - sveikata

Šiandien egzistuoja gausybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių žmogaus mąstymo procesų, gebėjimo įsiminti naują informaciją, energijos lygio ir net jausmų bei nuotaikos priklausomybę nuo pasirinkto gyvenimo būdo bei mitybos. Be to, sveikatos specialistai vienbalsiai tvirtina, jog sveikatos ir jaunystės užtaisas slypi sveikai funkcionuojančiame žarnyne.

Visiems gerai žinomas posakis – esi tai, ką valgai – nėra iš piršto laužtas. Skirtingos medžiagos žmogaus smegenyse sukelia skirtingas reakcijų grandines, nuo kurių tiesiogiai priklauso mūsų nuotaika. Ne veltui susinervinę ar išgyvendami psichologinę įtampą čiumpame sukrimsti šokolado plytelę.

Ar tinkamai maitinamės, esame pakankamai aktyvūs ir sveiki, signalizuoja mūsų žarnynas. Anot sveikatos specialistų, žarnyno ir tuštinimosi sutrikimai, ypač vis dar „nekaltu“ negalavimu tituluojamas vidurių užkietėjimas, yra daugumos ligų, o taip pat ir ankstyvos senatvės pradžios priežastis.

90 proc. ligų sąlygoja maistas

Pastaruoju metu sveikos gyvensenos temoms skiriama daug dėmesio. Visiems gerai žinomi esminiai principai: visavertė mityba, pakankamas išgeriamo vandens kiekis, darbinės veiklos, fizinio krūvio ir miego režimo balansas bei žalingų įpročių atsisakymas. Vis dėlto didžiausia įtaka mūsų savijautai priskiriama subalansuotai mitybai. Specialistų teigimu, net 90 proc. mums žinomų ligų sukelia netinkamų produktų vartojimas ir maitinimosi režimo nepaisymas.

Šiandien egzistuoja šimtai mitybos teorijų, nuo tradicinių, iki radikalių, aiškinančių, kokį maistą dera rinktis. Deja, vienos neginčijamai teisingos krypties nėra dėl elementarios priežasties – kiekvieno iš mūsų organizmas funkcionuoja individualiai.

90 proc. ligų sąlygoja maistas - sveikas tustinimasis

Tačiau mitybos specialistai sutaria dėl esminių mitybos taisyklių:

  • Valgykite kuo įvairesnį maistą. Žmogaus organizmas kasdien su maistu turėtų gauti visų būtinų tinkamai funkcionuoti medžiagų, tokių kaip riebalai, baltymai, angliavandeniai, taip pat vitaminai bei mikroelementai. Išsekus tam tikrų medžiagų atsargoms organizme, imame jausti nuovargį, energijos stoką, galvos skausmus, atminties suprastėjimą, esame dirglesni, gali pakisti net išvaizda – pablogėti odos, nagų bei plaukų būklė. Šiandien moksliniais tyrimais pagrįstas ir civilizuoto pasaulio „rykštės“, depresijos, ryšys su netinkama mityba.
  • Maitinkitės reguliariai ir stenkitės valgyti tuo pačiu metu. Nereguliari mityba, kaip ir per daug vienodas maistas, sutrikdo žarnyno peristaltiką bei gali sąlygoti vidurių užkietėjimą. Tradiciškai patariama maitintis tris kartus per dieną ir keletą kartų užkąsti, be to, išgerti bent 1,5-2 litrus vandens. Vanduo padeda šalinti toksinus iš virškinamojo trakto ir suminkština išmatas.
  • Valgykite daugiau skaidulingo maisto. Skaidulos – viena naudingiausių medžiagų, paspartinančių žarnyno peristaltiką, todėl dažnai vadinamos žarnyno „šluota“. Valgydami maisto produktų, turinčių daug skaidulų, jausitės sotūs, nors kalorijų suvartosite mažai. Suaugusiam žmogui mitybos specialistai rekomenduoja suvartoti bent 25-30 g maisto skaidulų per dieną.

norint sveikai tuštintis - reikalingas kokybiškas skaidulinis maistas

  • Skirkite laiko valgymui ir tinkamai kramtykite maistą. Valgyti paskubomis arba rymant prie televizoriaus ar kompiuterio, kramtyti maistą tik tiek, kad būtų galima praryti – daugelio šiuolaikinių nuolat skubančių žmonių įprotis. Vis dėlto valgymo ritualui turėtume skirti daugiau dėmesio, nes virškinimo sistemai reikia laiko tinkamai atlikti savo darbą. Valgant rekomenduojama pašalinti visus dirgiklius ir susitelkti į procesą, o ilgiau kramtydami ne tik palengvinsite naudingų medžiagų įsisavinimą, bet ir greičiau pasijusite sotūs bei, anot dietologų, numesite keletą nereikalingų kilogramų.

Sveikas tuštinimasis. Teisingai tuštintis – reikia išmokti

Bene pirmasis netinkamos gyvensenos signalas yra virškinimo sistemos sutrikimai, dažniausiai pasireiškiantys vidurių užkietėjimu arba obstipacija. Obstipacijai būdingas retas tuštinimasis, t.y. rečiau nei tris kartus per savaitę, arba atvirkščiai – dažnas noras tuštintis, tačiau pasituštinimas ne iki galo, diskomforto, sunkumo, pilnumo jausmas. Statistika skelbia, kad nuo vidurių užkietėjimo išsivysčiusiose šalyse kenčia net 30-50 proc. suaugusiųjų ir 5-20 proc. vaikų.

Deja, dažnas mūsų linkęs tuštinimosi sutrikimus laikyti menku negalavimu, tuo metu sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais. Negydoma obstipacija gali sukelti gerokai rimtesnes ligas, tokias kaip divertikulitas ar hemorojus. Be to, nesuvirškintų medžiagų užsilaikymas žarnyne gali pakenkti bendrai organizmo būklei: sutrinka naudingų medžiagų įsisavinimas iš maisto, suaktyvėja žalingų toksinų išsiskyrimas, silpnėja imuninė sistema. Anot mokslininkų, žarnyno veikla lemia net 80 proc. imuninės sistemos produktyvumo.

Būten sutrikus virškinimui ar kenčiant nuo vidurių užkietėjimo griebiamasi žarnyno darbą normalizuojančių dietų. Tačiau be netinkamos mitybos ar menko fizinio krūvio, sveikatos specialistų teigimu, problemų gali sukelti ir tam tikri tuštinimosi įpročiai.

Dažnas valingas noro tuštintis ignoravimas, nes nepatogu palikti posėdžių salės, gėdinga išsituštinti svetimoje vietoje ar tiesiog šią akimirką reikia skubėti, arba nepakankamas laikas išsituštinti iki galo vėliau ar anksčiau gali sukelti rimtų negalavimų. Pajutote norą tuštintis – paisykite kūno poreikių nedelsdami.

Suformuokite tuštinimosi ritmą. Kaip ir valgyti, taip ir tuštintis derėtų įprasti kasdien tuo pačiu metu. Nustatyta, kad žarnyno judesiai aktyviausi yra ryte. Papusryčiavus žarnų veikla dar labiau sustiprėja, todėl pajutus kūno signalus svarbu jų neignoruoti. Rekomenduojama pabandyti išsituštinti žarnyno aktyvumo metu, t.y. ryte, net jei tuo metu tuštintis nesinori. Tokiu būdu pamažu suformuosite reguliaraus tuštinimosi įpročius. Nepavyksta „susitvarkyti“ įprastu būdu – pasitelkite į pagalbą „Tuputį“ ir paverskite tai kasdieniu rytiniu (ir ne tik) įpročiu.

sveiko tuštinimosi paslaptis - atlikti reikalus ant tuoleto tupint - tuputis

Greičiausiai nustebsite, bet teisingai tuštintis reikia mokytis. Civilizacijos suformuotas stereotipas „atlikti reikalus“ įsitaisius sėdima poza ant klozeto gerokai apsunkina natūralius išmatų pašalinimo mechanizmus, priverčia papildomai stangdintis. Kur kas tinkamesnė poza išsituštinti yra tupėjimas. Tupint išeinamoji anga atsiveria natūraliai, be papildomo audinių spaudimo.

Imituoti tupėjimo pozą įprastame tualete padės specialus baldas – tualeto kėdutė. Atsisėdę ant klozeto ir užkėlę kojas ant kėdutės suformuosite tinkamą kūno padėtį lengvesniam išsituštinimui. Būtent tokius tualeto baldus siūlo lietuviškas prekinis ženklas „Tuputis“. Specialistai pataria rinktis tokį baldo aukštį, kad keliai būtų kiek aukščiau už dubenį, atsiremti alkūnėmis į kelius, ištiesti nugarą ir kiek išstumti pilvą į priekį. Atsižvelgdamas į skirtingą vartotojų kūno konstituciją, „Tuputis“ gamina kelių aukščių ir išmatavimų tualeto kėdutes.